Viename iš nuova įmonių grupės vystomų projektų – Lampėdžio takas – įrengėme inkilą juodiesiems čiurliams. Projekte parduodami nauji butai – juos iš daugelio kitų projektų išsirenka būsimieji naujakuriai. Tikime, kad greitu laiku kvartale apsigyvens ne tik naujakuriai, tačiau ir paukščiai. Parduodami nauji butai pasižymi unikalia gamtos kaimynyste.
„Naujų butų kvartalas yra gamtos apsuptyje, šalia – miškai, Lampėdžio ežeras, todėl norėjome išlaikyti esamą gamtos gyvybę ir suteikti paukščiams prieglobstį. Ieškodami sprendimo kreipėmės į Lietuvos ornitologų draugiją. Džiaugiamės, kad turėjome galimybę prisidėti prie pirmojo tokio statinio pastatymo šalyje – tikimės kad jis suteiks namus juodiesiems čiurliams“ – teigia Liuda Znaidauskienė, „Nuova“ rinkodaros vadovė.
Naujai statomame butų kvartale Lampėdžiuose, Kaune, pastatytas specialus statinys paukščiams – pirmasis tokio pobūdžio statinys Lietuvoje. Inkilas suprojektuotas specialiai juodiesiems čiurliams, kurie pastaraisiais metais masiškai netenka lizdaviečių dėl namų renovacijos.
Statinys buvo sukurtas remiantis užsienio šalių praktika, konsultuojantis su Lietuvos bei Didžiosios Britanijos ornitologais, kurie jau daugiau kaip dešimtmetį rūpinasi juodųjų čiurlių apsauga. Įprastai šie paukščiai peri aukštai, įvairiose mūrinių pastatų nišose, todėl ir inkilai turėjo būti ne mažesniame kaip 4 metrų aukštyje, o priskridimas turi būti netrukdomas, atviras. Daugiavietis inkilas iškeltas nuošaliau nuo namų bei gyvenamosios zonos – atskiras statinys yra patogus tiek gyvūnams, tiek ir gyventojams – paukščiai netrikdomi gali priskristi prie savo lizdaviečių, maitinti jauniklius, o gyventojai gali džiaugtis kaimynystėje gyvenančių paukščių polėkiu ir balsais. Čia įrengtos 16 vietų lizdams. Tikimasi, kad jomis susidomės juodieji čiurliai, netekę perėjimo vietų dėl renovacijos, vykstančios aplinkiniuose rajonuose arba jauni, vietos lizdui dar tik ieškantys paukščiai.
Europos šalių gamtininkai, besirūpinantys miestų bioįvairovės apsauga, jau daugybę metų siekia išsaugoti čia apsigyvenusius paukščius, šikšnosparnius ir jiems suprojektuoja bei įrengia specialius statinius miestuose, parkuose, sudaro galimybes gyvūnams gyventi pastatuose, jų nišose. Mūsų šalyje, tai – gana nauja, dar tik įsibėgėjanti praktika: prieš keletą metų Kaune, Škirpos g. renovuojant daugiabučius namus buvo išsaugotos atviros angos, kad jose ir toliau galėtų perėti paukščiai, pernai Utenos miesto savivaldybė kartu su Lietuvos ornitologų draugija įrengė specialius inkilus čiurliams ant mokyklų stogų, šį pavasarį pastatytas pirmasis atskiras statinys šiems paukščiams Kaune, Lampėdžiuose. Džiugu, kad Lietuvoje daugėja gyventojų bei organizacijų, kurie skiria pastangų bei lėšų ir prisideda prie gamtos išsaugojimo.
Juodasis čiurlys – ypatingas paukštis. Pastaraisiais metais įrodyta, kad ore, nenusileisdami jie gali praleisti 10 mėnesių ir ilgiau. Skrisdami jie maitinasi, geria, tvarkosi plunksnas, poruojasi. Žiemoja jie Afrikoje, piečiau pusiaujo, o mūsų šalyje apsistoja trumpai – tik tiek, kiek reikia laiko išperėti ir užauginti jauniklius – apie 3-4 mėnesius (gegužę – rugpjūtį). Minta šie paukščiai smulkiais vabzdžiais, vorais, kurių per parą vienas paukštis sugauna net iki 20 000. Juodieji čiurliai yra įprasti mūsų miestų ir gyvenviečių paukščiai, kurie per daugybę metų tapo neatskiriama mūsų miestų dalimi, vasaros simboliu. Jie išskirtinai prisitaikė gyventi įvairių pastatų nišose – stogo ventiliacijos angose, plyšiuose, po palangių ar stogo skardomis, balkonų apdaila. Atliekant senų namų renovaciją čiurlių lizdavietės sunaikinamos, neretai žūsta ir perintys paukščiai ar jų jaunikliai.
