Kauno senamiestyje ne vienus metus verda gyvenimas. Tačiau šio gyvenamojo rajono patriotai įsitikinę, kad jame tebėra piktžaizdžių, kurias reikia gydyti. Receptų, kaip tai daryti, taip pat turi.
Kauniečiai džiaugiasi, kad senoji miesto dalis prieš keletą metų atgijo ir yra puiki vieta pramogauti.
Kauno senamiesčio draugija, pakvietusi į senamiesčio sezono atidarymą, pažadėjo, kad ir šią vasarą pramogų nestings. Tačiau organizacijos vadovas įsitikinęs, kad dar reikia nemažai nuveikti, išspręsti ne vieną problemą, kad lankytis senamiestyje būtų įdomu ir miestiečiams, ir svečiams.
Idėjos, kurias brandina Senamiesčio draugijos vadovas verslininkas Minvydas Znaidauskas, neapsiriboja tik senamiesčio pastatais, aikštėmis, kiemais. Jis užsibrėžė ir vieną ambicingą tikslą.
– Senamiestis jau keletą metų klesti. Ar šį sezoną draugija pateiks naujovių? Ar turite naujų tikslų ir iššūkių? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Senamiesčio draugijos valdybos pirmininko M.Znaidausko.
– Šį sezoną ketiname surengti 11 švenčių. Tačiau visuomeninės organizacijos tikslai yra kur kas didesni. Mūsų nevaržo jokie interesų konfliktai, neturime prie ko nors derintis ar ko nors bijoti, pavyzdžiui, kaip valdiškų įstaigų ar organizacijų atstovai.
Šį sezoną ypač siekiame sustiprinti bendraminčių komandą. Buriame architektus, dizainerius, fotografus, gyventojus, kurie išgrynintų idėjas, kaip keisti senamiestį, ir šias idėjas aktyviai siūlysime savivaldybei. Pastebėjau, kad naujų sumanymų dabartinė Kauno valdžia laukia ir mielai juos svarsto.
Turime ne vieną laimėjimą – yra pastatai, kurie įtraukti į pasaulio UNESCO sąrašą, 2022 metais tapsime Europos kultūros sostine. Šie titulai įpareigoja.
Pirmiausia rūpi bendras miesto veidas. Pastatai, kuriuos saugo valstybė, ilgainiui bus sutvarkyti. Tačiau greta kyla nauji pastatai.
Matau pavojų, kad architektai kartais linkę paklusti verslininkų užgaidoms. Tokiais atvejais nauji statiniai darko istorinę miesto aplinką, veidą. Savivaldybė drauge su miestiečiais turėtų į tai kreipti daugiau dėmesio ir nelikti abejinga, jei verslininkai per daug savavaliauja.
Puiku yra tai, kad ilgai į pakraščius plėtojęsis miestas dabar gręžiasi į Kauno širdį, žmonės čia vėl kuriasi. Todėl net kyla ginčų, kurioje miesto dalyje – Laisvės alėjoje ar senamiestyje – investicijos svarbesnės.
Kauną palyginčiau su Paryžiumi. Atvykę žmonės apsilanko Eliziejaus Laukuose, vieną kartą ten pasivaikšto. Vėliau laiką mieliau leidžia senamiestyje. Taip bus ir Kaune. Nors Laisvės alėja ir atnaujinama, tai – tik bulvaras, kuriuo žmonės pereina, bet neužsibūna. Visi taukia į senamiestį.
Pertvarka Laisvės alėjoje vyksta ir pakeisti nieko nepavyks. Tačiau jau dabar siekiame atkreipti miesto valdžios dėmesį, kad pasibaigus alėjos rekonstrukcijai visos pajėgos būtų skirtos senamiesčiui.
– Kokie didžiausi senamiesčio skauduliai?
– Transportas ir Rotušės aikštė. Aikštę būtina pertvarkyti taip, kad taptų patrauki, nes dabar joje nėra ko veikti. Lauko kavinės, išdėstytos palei važiuojamąją kelio dalį, tėra tik laikinas sprendimas.
Norint aikštę padaryti patrauklią, nieko nauja išradinėti nereikia. Pasaulyje metodai, kaip padaryti aikštę jaukią, jau žinomi. Juos tiesiog reikėtų taikyti. Mano nuomone, aikštė turėtų būti mažesnė. Maždaug toje vietoje, kur statoma Kalėdų eglė, reikėtų pastatyti laikinų dailių statinių. Juose galėtų vykti įvairi veikla ir veikti kavinės.
Esu įsitikinęs, kad tokie statiniai turėtų priklausyti savivaldybei. Ji juos galėtų nuomoti. Menininkams nuomos mokestis turėtų būti simboliškas, verslininkams – didesnis. Taip būtų remiami kūrėjai, kurių dėka senamiestis taptų įdomesnis.
Gatvę taip pat reikėtų patraukti keliais metrais toliau į aikštės vidurį, kad aplink ją veikiančių kavinių lankytojai ir pro čia vykstantys vairuotojai turėtų kiekvienas savo erdvę.
Dar vienas geras sprendimas būtų įkurti daugiaaukštį garažą. Jį būtų galima įrengti vietoj dabar apleisto buvusio „Lituanicos“ fabriko. Jei pastato dalis priklauso savininkams, ją reikėtų išpirkti. Nuo šios vietos į senamiestį galėtų riedėti maži elektriniai automobiliai ir dviračiai.
Apskritai būtina sutvarkyti dviračių takus. Miesto pakraščiuose ši infrastruktūra puiki, tačiau senamiestyje važiuojant vien dažais nužymėtais takais galima susižaloti ar sužaloti pėsčiuosius.
– Tačiau senamiestis – ne tik Rotušės aikštė ir Vilniaus gatvė. Dar yra nemažai vietų, kur vos žengus kelis žingsnius nuo Vilniaus gatvės plyti netvarka. Ar yra būdų tai pakeisti?
– Draugijos nariai su pasitelktais specialistais turi dar vieną tikslą – sutvarkyti mažąsias senamiesčio gatves ir kiemus bei skverus.
Ne vienas kiemas senojoje miesto dalyje uždarytas, nes gyventojai nori privatumo. Tačiau dar nepanaudotos visiems prieinamos vietos. Manau, kad specialistai turi jas apžiūrėti ir sukurti planą, strategiją, kas kiekvienoje konkrečioje vietoje turi atsirasti.
Geras pavyzdys – Lietuvos istorinės prezidentūros sodas. Žmonės jame mėgsta lankytis, apžiūrėti prezidentų skulptūras bei rengiamas parodas.
Panaši galėtų būti ir dabar merdinti Atkuriamojo Seimo aikštė. Ten būtų galima įkurdinti paminklų, skirtų tarpukario asmenybėms. Čia vietą galėtų rasti ir kuriama Jono Vileišio skulptūra. Senamiesčio kiemuose turėtų atsirasti mažosios architektūros elementų.
Norime įtikinti savivaldybės atstovus, kad būtina remti, suteikti mokesčių lengvatų menininkams ir meno inkubatoriams.
– Vienas renginių, kurį ketina organizuoti draugija, yra „Kaunas – vandens miestas“. Kodėl parūpo ši tema?
– Kai sutinku į Kauną atvykstančius svečius, nuolat girdžiu klausimų: „Kodėl mieste prie dviejų upių beveik nevyksta pramoginė laivyba? Kas nutiko? Gal vanduo užterštas?“ Tada pasidaro gėda.
Kaunas per atkurtos nepriklausomybės metus sugebėjo sugriauti visą buvusį įdirbį laivininkystės srityje. Vidaus vandens kelių direkcija verda savo sultyse. Jai priklausantis krovininis Marvelės uostas iš anksto pasmerktas. Pritaikyti jo mažųjų laivų prieplaukai neįmanoma. Tačiau įkvėpti gyvybę mažaja
Tačiau įkvėpti gyvybę mažajai laivininkystei mieste tikrai galima. Manau, kad miestas privalo pasitelkti užsienio specialistų. Sukurti laivininkystės plėtros mieste strategiją. Panašiai, kaip dabar daroma su projektu „Mokslo sala“. Taip pat reikia, kad miestas turėtų savo kapitoną.
Šaltinis: kultura.lrytas.lt
